Šioje dalyje rasite informaciją apie skaitmenizaciją mūsų šalyje.
E-ryšiai, skaitmeniniai gyventojų įgūdžiai, interneto panaudojimas, skaitmeninių technologijų integracija, viešojo sektoriaus e-paslaugos: skaitmeninių įgūdžių trūkumas yra ypač svarbus elementas. Šiuo klausimu dar daug turi būti nuveikta.
DESI (Digital Economy and Society Index – indeksas, apibendrina 30 skirtingų indikatorių duomenis, apibrėžiančius Europos Sąjungos ir atskirų šalių narių galimybes 5 pagrindinėse skaitmenizacijos srityse: naudojimąsi e. ryšiu, gyventojų skaitimeninius įgūdžius, naudojimosi e. ištekliais apimtis, svarbiausių skaitmeninių technologijų išplėtojimo ir viešojo sektoriaus e. paslaugų įvertinimą.
Lietuva užima 13 vietą iš 28 ES šalių pagal 2017 m. DESI. Matuojamas Lietuvos DESI indeksas pasižymi geresniais rodikliais nei statistinis ES bendrasis vidurkis, tačiau 2017 m. šalies e-prekyba vystėsi lėčiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse. E-ryšio naudojimo ir skaitmeninių technologijų integracija – rodikliai, kurie 2017 m. Lietuvoje augo daugiausiai. Skaitmeniniai gyventojų įgūdžiai labiausiai nuo ES vidurkio atsiliekantis rodiklis, kurį ženkliai įtakoja studijuojančiųjų STEM (STEM – science, technology, engineering and math/ mokslas, technologija, inžinierija ir matematika) srityje mažėjimas ir IT specialistų darbo rinkoje trūkumas.
Gyventojų naudojimasis internetu Lietuvoje sparčiai aktyvėja. Tai ypač pastebima vertinant mobiliųjų įrenginių suteikiamas galimybes atsiskaityti internetu, naudotis el. parašu, parkuoti automobilį, atlikti bankinius pavedimus ir t.t.
Lietuva pirmauja Europoje ir pagal viešojo sektoriaus e-paslaugas. Vertinant šį rodiklį stebimas nuolatinis viešųjų elektroninių paslaugų išvystymo lygio augimas šalyje. Lietuva priklauso ES šalių klasteriui (kurį sudaro Latvija, Čekija, Slovėnija, Prancūzija, Portugalija, Ispanija, Malta, Vokietija ir Austrija), kuris pasižymi viduriniais rodikliais pagal bendrąjį ES DESI indeksą.
Ateitis - mažmeninės ir internetinės prekybos integracija, papildančios viena kitą. Fabio Fulvio
Pirmoje vietoje – prekės apibūdinamos kategorija – mada. Daugiau nei pusė (51 porc.) internetu perkančių lietuvių yra įsigiję drabužių, papuošalų ir aksesuarų. 16 proc. jų, tokias prekes perka bent kartą per mėnesį.
Antroje vietoje – grožio ir sveikatos priežiūros prekės. Elektroniniu būdu jas įsigyja daugiau nei trečdalis (38 proc.) internetu perkančių lietuvių.
Trečioje vietoje – elektronikos prekės (35 proc.). Žvelgiant į Europos vidurkį matyti, kad ryškiausiai Lietuvos e-pirkėjai atsilieka pagal įprotį internetu pirkti knygas bei avalynę. Užsienio internetines parduotuvėse daugiausiai pirko 16 – 24 metų amžiaus studentai ir mokiniai. (Tyrimo „E-shopper barometer Global report“ duomenys. Šį tyrimą „DPD group“ užsakymu atliko „Kantar TNS“ apklaususi 23,450 žmonių 21 Europos valstybėje, Lietuvoje apklausti 802 asmenys.)
2017 m. „Swedbank“ užsakymu atlikta išmaniuoju telefonu apsiperkančių gyventojų apklausa. Išmaniųjų pirkėjų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ 2017 m. liepos mėnesį. Apklausos metu visoje Lietuvoje apklausta 515 išmaniuoju telefonu perkančių gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių patvirtino, kad per pastaruosius trejus mėnesius telefonu pirko iki 3 kartų, o dažniausiai tokiems pirkiniams išleido mažiau nei 50 eurų. Tyrimo rezultatai rodo, kad aktyviausiai tokiu būdu apsiperka jauni – iki 25 metų amžiaus gyventojai, taip pat didžiausių pajamų grupės atstovai bei didžiųjų miestų gyventojai. Dažniausiai techniškai išprusę ir naujoves sekantys vartotojai. Vidutinės išlaidos pagal amžiaus grupes šiek tiek skiriasi. Aktyviausioje 26–35 metų pirkėjų grupėje 44 proc. nurodė per mėnesį tam skiriantys nuo 51 iki 200 eurų, 40 proc. – iki 50 eurų, o maždaug kas dešimtas (9 proc.) pirkiniams internetu per mėnesį išleidžia 201 eurą ar didesnę sumą. 18–25 metų grupėje kas antras (50 proc.) respondentas teigė, kad apsipirkimui internetu išleidžia iki 50 eurų, kas trečias (35 proc.) – nuo 50 iki 200 eurų. 36–45 metų respondentų grupėje: maždaug kas antras (48 proc.) per mėnesį išleidžia iki 50 eurų, apie 40 proc. – nuo 50 iki 200 eurų. Apsipirkimo internete populiarumas pastebimai mažesnis tarp 46 metų ir vyresnių šalies gyventojų. Pavyzdžiui, tarp 46–55 metų grupės šalies gyventojų maždaug kas antras (55 proc.) nurodo, kad per pastarąjį pusmetį yra įsigijęs prekių ir paslaugų. Tarp 56 metų ir vyresnių gyventojų tai išbandęs maždaug kas trečias (30 proc.) apklaustasis. Pagal apsipirkimų dažnį šių amžiaus grupių gyventojai taip pat yra gerokai pasyvesni. Iš 46 metų ir vyresnių gyventojų, kurie nurodė apsiperkantys internetu, didžioji jų dalis (70–80 proc.) tai daro kartą per mėnesį ar rečiau. Amžius, lytis, išsilavinimas ir kiti faktoriai taip pat lemia pirkėjų internetu elgseną. „Eurostat“ tyrimo duomenimis 2017 m. 69 proc. vyrų, besinaudojančių internetu yra pirkę elektroninėse parduotuvėse. Šiek tiek mažiau aktyvios moterys – 66 proc. besinaudojančių internetu.
„Prognozuojame, kad ateityje pirkėjai vis dažniau rinksis apsipirkimą išmaniuoju telefonu, o ne kompiuteriu. Apsipirkimas telefonu neapriboja – tą galima daryti būnant bet kurioje vietoje. Be to, tobulėja ir patys pirkimo būdai, interneto parduotuvės pritaikomos mobiliajam telefonui, atsiskaitymai tampa intuityvūs, draugiški vartotojui. Jau dabar pirkėjai sako, kad telefonu pirkti transporto paslaugas arba bilietus į renginius yra patogiau nei kompiuteriu“, – sako „Swedbank“ atstovė.
Beveik 40 proc. išmaniųjų pirkėjų per pastaruosius 3 mėnesius apsipirkdami telefonu išleido iki 50 eurų, 25 proc. – iki 100 eurų. Apsipirkusiųjų už didesnes sumas, kurios siekė iki 300 eurų, taip pat buvo apie 25 procentus. Didesnes sumas pirkiniams telefonu dažniau išleido didmiesčių gyventojai. Dažniausiai pirkėjai – beveik pusė apklaustųjų, teigia telefonu įsigyjantys transporto paslaugas – pavėžėjimo, parkavimo ar viešojo transporto. Apie ketvirtadalį respondentų per pastaruosius 3 mėnesius telefonu taip pat įsigijo bilietus į renginius, drabužių, papuošalų, avalynės. Maisto produktus ir gėrimus išmaniuoju telefonu teigė pirkę 16 proc. apklaustųjų.
Naudojimasis tik augs. Apklausos duomenimis, vienas iš keturių perkančiųjų telefonu tai daro itin aktyviai – daugiau nei pusę visų internetu įsigytų pirkinių jie perka telefonu. Dažniausiai tai – 26-35 m. šalies gyventojai. Maždaug kas antras apklaustasis nurodė, kad telefonu atlieka apie penktadalį visų pirkimų internetu, kas ketvirtas – apie 30-40 procentų.
Kompiuteris – prekių palyginimui. Apklausos duomenys rodo, kad patogesnių apsipirkimo galimybių išmaniuoju telefonu kai kuriose srityse vis dar trūksta. Beveik 90 proc. apklaustųjų linkę naudoti kompiuterį, kai apsiperkant internetu prireikia atlikti išsamesnę prekių paiešką arba jas palyginti. Apie 70 proc. pirkėjų kompiuterį dažniau renkasi ir tais atvejais, kai internetu nori įsigyti brangesnius pirkinius, o telefoną naudoja, kai prekės yra pigesnės. „Išmanūs pirkėjai tikisi, kad galės net tik patogiai išsirinkti prekę, bet ir greitai atlikti mokėjimą. Todėl interneto parduotuvėms labai svarbu užtikrinti, kad atsiskaitymo būdas būtų paprastas, patikimas ir saugus“, – teigia „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė Loreta Lapinskaitė.
Apklausa parodė, kad beveik 70 proc. e-pirkėjų teikia pirmenybę atsiskaitymams naudojant interneto bankininkystę (bank link), o apie 40 proc. – atsiskaitymams mokėjimo kortele internetu. Atsiskaitymas grynaisiais prekės pristatymo metu yra patogus tik 24 proc. pirkėjų. Mažiausiai patogus būdas atsiskaityti – paprastas pavedimas, kuomet mokėjimo duomenis reikia suvesti savarankiškai, rankiniu būdu. Dalis pirkėjų vis dar nepasitiki el. parduotuvėmis, nes didžioji dalis jų Lietuvoje vis dar neturi suformavusios patogios prekių bei pinigų gražinimo politikos ar su tuo susijusių logistikos procesų. Natūralu, kad pirkėjams gauti prekę ir sumokėti už ją tiesiai kurjeriui, yra kur kas patikimiau nei mokėti iš anksto. Tiesa, pasitikėjimas verslu tikrai ne vienintelė priežastis, lemianti e-pirkėjų pasirinkimą atsiskaityti tik gavus prekes. Kita dalis pirkėjų, kurie mieliau renkasi atsiskaitymą grynaisiais pristatymo metu – vyresnio amžiaus žmonės. Jie yra pakankamai įgudę naudotis ir pirkti internetu, tačiau vis dar nepasitiki elektroninėmis pinigų pervedimo operacijomis. Lietuviai vis dar pakankamai dažniau renkasi atsiskaityti grynaisiais arba mokėjimo kortele pirkinių pristatymo metu, o ne iš anksto apmokėti pavedimu ar internetine mokėjimų sistema „bank lin‘ku“.Platus atsiskaitymo galimybių spektras yra viena iš priemonių leidžiančių išlaikyti į parduotuvę užsukusį klientą. Svarbiausia – leisti jam pasirinkti tai, kas patogiausia. Pačia patikimiausia laikoma neribota, neterminuota ir visas prekes atgal priimanti „no questions asked” pinigų grąžinimo politika, kuri, manoma, būtų palankiai vertinama ir Lietuvoje (parengta pagal „E-shopper barometer Global report“ duomenis).
Elkoma – Lietuvos elektroninės komercijos asociacija, vienijanti elektroninės prekybos įmones. Asociacija nėra prisijungusi prie Europos asociacijų tinklo ,,E-commerce Europe”.
