(LT) 1 modulis – 1 skyrius
Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro daugiau kaip 99 proc. visų ES įmonių. Jos yra ekonomikos pagrindas, galintis pasiūlyti 2 iš 3 visų darbo vietų. Šios įmonės skatina verslumą ir inovacijas, prisideda prie Europos konkurencingumo, ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimo. Mikroįmonės vidutiniškai sudaro 92,8 proc. visų ES įmonių. Daugiau informacijos apie jas rasite Europos Komisijos tinklalapyje.
Kiek mikro įmonių yra ES?
SVI Europoje
Dydis
Procentai
Dydis
Mikro
Procentai
92,8
Dydis
Mažos
Procentai
6
Dydis
Vidutinės
Procentai
1
Dydis
Didelės
Procentai
0,2
Kiek mikro įmonių yra Lietuvoje?
Mikro įmonės prisikiriamos SVĮ (smulkių ir vidutinių įmonių) sektoriui.
Mikro įmonė
tai mažiau nei dešimt darbuotojų turinti įmonė, kurios metinės pajamos ir turtinė balanso vertė nesiekia 2 mln. eur.
Maža įmonė
tai mažiau nei penkiasdešimt darbuotojų turinti įmonė, kurios metinės pajamos ir turtinė balanso vertė nesiekia 10 mln. eur.
Vidutinė įmonė
tai mažiau nei du šimtus penkiasdešimt darbuotojų turinti įmonė, kurios metinės pajamos nesiekia 50 mln. eur. , o turtinė balanso vertė - 43 ml. eur.
Politinės ir įstatyminės priemonės, skirtos skatinti mikro įmones
Šiame skyriuje sužinosite, kokių konkrečių veiksmų imasi ES ir Lietuva, įgyvendama “Smulkiojo verslo aktą”.
Europos smulkiojo verslo aktas
2008 m. birželio mėn. patvirtintas Europos Smulkiojo verslo aktas (SVA) (COM (2008) 0394) – tai išsami ir visapusiška Europos Komisijos iniciatyva, kuria siekiama sukurti naują politikos sistemą, apimančią jau esamas verslo skatinimo priemones bei paremtą “Europos mažųjų įmonių chartijos” principais ir šiuolaikiška MVĮ politika, skirta skatinti ekonomikos augimą ir žmonių užimtumą. Šio akto įgyvendinimu Bendrija siekia politinės partnerystės su valstybėmis narėmis, o ne išsamaus Bendrijos parengto metodo įgyvendinimo. SVA tikslas – yra pagerinti bendrą požiūrį į verslumą ES ,,pirmiausia galvojant apie mažuosius”.
Kuo paremtas Europos smulkaus verslo aktas?
Pirmiausia jis skleidžia idėją, kad palanki verslui aplinka formuojama visuomenėje vyraujant palankiam požiūriui į verslo atstovus. Bendras visuomenės klimatas turi skatinti individus imtis verslo, pripažinti, kad SVĮ ženkliai prisideda prie užimtumo augimo ir ekonominio klestėjimo. Verslumo dvasia ir gebėjimas prisiimti riziką turi būti remiamas politikos formuotojų ir ją įgyvendinančių administracinio aparato atstovų.
Kokie pagrindinės idėjos išdėstytos SVA akte?
SVA pagrindinis tikslas yra skatinti verslumą, pagerinti galimybes gauti finansavimą, mažinti reguliavimo naštą ir atverti galimybes patekti į kitas rinkas bei tarptautiškumą. Šios idėjos sudaro 10 akto principų, kuriais vadovaujamasi rengiant ir įgyvendinant politikos kryptis ES ir ES šalyse narėse:
• sukurti aplinką, kurioje verslas (ypač šeimos verslas) galėtų klestėti;
• užtikrinti, kad sąžiningiems verslininkams, kurie patyrė nesėkmę, būtų suteikta antra galimybė;
• formuojant politiką vadovautis principu „pradėk nuo mažo“ („Think small first“);
• užtikrinti, kad viešojo administravimo institucijos savo veikloje atsižvelgtų į MVĮ poreikius;
• viešosios politikos priemones pritaikyti MVĮ poreikiams: palengvinti MVĮ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti valstybės pagalbą;
• palengvinti MVĮ sąlygas gauti finansavimą ir gerinti verslo teisinę aplinką, užtikrinant, kad įmonių tarpusavio atsiskaitymai vyktų laiku;
• padėti MVĮ gauti daugiau naudos iš bendrosios rinkos teikiamų galimybių;
• skatinti MVĮ tobulinti įgūdžius ir diegti visų formų inovacijas;
• skatinti MVĮ pasinaudoti besikeičiančios aplinkos iššūkių teikiamomis galimybėmis;
• paraginti MVĮ naudotis rinkų, esančių už ES ribų, augimo teikiamomis galimybėmis.
Ką teigia „Pirmiausia galvokime apie mažuosius“ principas?
Smulkiojo verslo aktas siekia pagerinti bendrą politinį požiūrį į verslumą, įtvirtinant principo „pirma galvokime apie mažuosius“ įtraukimą į visus į sprendimų priėmimo procesus – nuo viešųjų paslaugų teikimo standartų formavimo iki MVĮ augimo skatinimo, padedant joms spręsti problemas, trukdančiais plėtoti veiklą. Principo “pirmiausia galvokime apie mažuosius” apibrėžimas reiškia, kad viešųjų pirkimų vykdytojai MVĮ turėtų laikyti savo pagrindiniais tiekėjais. Šis principas remiasi teiginiu ,,visiems vienas dydis netinka “, o kuriamas teigiamas požiūris į verslą gali būti naudingas ir didesnėms įmonėms. Daugeliu atveju ES šalių narių kuriama įstatyminė bazė yra palankesnė didelėms įmonėms, o MVĮ susiduria su neproporcingomis, jei net ne neįveikiamomis klūtimis dėl mąsto ekonomijos trūkumo. ,,Pirmiausia galvokime apie mažuosius” principo taikymas užtikrina, kad šių įmonių nuomonė yra girdima, jų interesų yra paisoma, o kuriamos politinės priemonės užtikrina MVĮ plėtrai palankią verslo aplinką.
Šaltiniai: Eur-Lex //eur-lex.europa.eu/ EU Commission
Lietuvos verslo situacijos apžvalga
Verslumo indikatoriai Lietuvoje rodo, kad juridinių asmenų skaičius 1000 gyventojų nuolat didėja – nuo 52,9 vnt. 2011 m. iki 71,7 vnt. 2016 m. 2016 m., palyginti su 2015 m., šis rodiklis per metus paaugo 3 proc. (nuo 68,7 iki 71,7 vnt.). Tai lėmė didėjantis juridinių asmenų skaičius (5,7 tūkst. vnt. arba 2,9 poc. per metus), ir mažėjęs gyventojų skaičius. Panašios tendencijos fiksuojamos ir analizuojant įmonių skaičiaus, tenkančio 1000 gyventojų rodiklio kaitą. Bendras įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų augo – nuo 27,6 vnt. 2015 m. iki 29,2 vnt. 2016 m. pabaigoje (1,6 proc. p.). Mažų ir vidutinių įmonių skaičius tūkstančiui gyventojų taip pat nežymiai augo – nuo 27,5 vnt. 2015 m. iki 29,1 vnt. (1,6 proc. ) 2016 m. pabaigoje. 2015 m. buvo įsteigta 10,2 tūkst. naujų juridinių asmenų, o 2016 m. – 10,5 tūkst. Vertinant šiuos statistinius duomenis svarbu atsižvelgti į tai, kad ekonominė aplinka yra svarbus veiksnys naujo verslo kūrimui ir esamo verslo plėtrai. Realusis BVP 2016 m. šalyje augo 2,3 proc., o 2017 m. jo augimas paspartėjo (2017 pirmąjį ir antrąjį ketvirti augo po 4 proc. per metus). Šias tendencijas lemia sparčiai auganti vidaus paklausa bei spartėjantis eksporto augimas. Europos Komisija prognozuoja, kad pagrindinis ekonominio augimo veiksnys 2017– 2018 m. turėtų būti sparčiai auganti vidaus paklausa. Prestižinio verslo leidinio „Forbes“ sudaromame ir verslo sąlygas vertinančiame reitinge Lietuva (2016 m.) per metus iš 17 vietos pakilo į 15 vietą. Kasmet sudaromame palankiausių verslui šalių reitinge Lietuva aplenkė tokias valstybes kaip Šveicarija, Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Izraelis ir kitas. Per trejus metus „Forbes“ sudaromame sąraše Lietuva pakilo net per 10 pozicijų. Tokioje ekonominėje aplinkoje yra patrauklu tiek kurti naują, tiek ir plėsti esamą verslą. Vis dėlto, yra ir rizikos faktorių. Spartus darbo užmokesčio augimas pastaraisiais metais rodo, kad verslo plėtrą gali stabdyti situacija darbo rinkoje – tam tikros kvalifikacijos darbuotojų trūkumas.
Smulkus verslas Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, didelis dėmesys yra skiriamas mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tokioms įmonėms yra supaprastinami buhalterinės apskaitos vedimo reikalavimai, joms taikomos mokesčių lengvatos, taip pat jų veikla skatinama taikant kitokias (nemokestines) lengvatas. Viena pagrindinių šių lengvatų taikymo priežasčių yra didesnė mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencija rinkoje – jos konkuruoja su šešėlinėje ekonomikoje esančiais verslais. Šioms įmonėms taip pat yra sunkiau prieiti prie išorinių finansavimo šaltinių; šios lėšos dažnai yra reikalingos veiklos efektyvumo didinimui arba verslo plėtrai. Mažosios įmonės labiau nei didelės yra priklausomos nuo verslo ciklo svyravimų, todėl esant ribotam prieinamumui prie išorinių finansavimo šaltinių, įvairių lengvatų taikymas padeda šioms įmonėms tęsti veiklą ir ekonominio nuosmukio metais. Norėdami plačiau susipažinti su atskirose Lietuvos savivaldybėse taikomomis smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo priemonėmis informaciją rasite čia.
► Lietuvos veikiančių įmonių struktūroje dominuoja mažosios (turinčios 0–9 darbuotojus) įmonės; jos sudaro daugiau nei 80 proc. visų veikiančių įmonių Lietuvoje. Šios įmonės yra labai svarbios Lietuvos ūkio vystymuisi, o jų dalis per laiką turi tendenciją didėti. Įmonių, turinčių 10-19 darbuotojų dalis, yra apie 10 proc., turinčių 20-49 darbuotojus – apie 6 proc., turinčių 50-249 darbuotojus – apie 3 proc., o turinčių 250 ir daugiau darbuotojų – mažiau nei 1 proc.
► Nors bendrame šalyje veikiančių įmonių skaičiuje mažosios (turinčios 0–9 darbuotojus) įmonės sudaro daugiau nei 80 proc. įmonių populiacijos ir įdarbina daugiau nei 20 proc. šalies dirbančiųjų, jos sukuria tik apie 15% šalies produkcijos vertės. Tai rodo, kad mažosios įmonės šalies ūkyje yra mažiau produktyvios nei didesnės, tačiau jų produktyvumo rodikliai pastaraisiais metais gerėja. Daugiausia produkcijos vertės (beveik 37 proc.) yra sukuriama didžiosiose (turinčiose 250 ir daugiau darbuotojų) įmonėse. Domitės ar Jūsų įmonė atitinka ES taikomus MVĮ kriterijus, galite pasinaudoti joms taikoma parama? Platesnę informaciją apie tai rasite čia.
Lietuvos regionai
Vertinant verslumo tendencijas (mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų), galima įžvelgti teigiamas tendencijas. 2015 m., lyginant su 2012 m., mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje išaugo 25 proc. Verslumo lygis padidėjo visose apskrityse. Tačiau pagal verslumo lygį akivaizdžiai pirmauja trys apskritys – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Jose verslumo lygis viršija šalies vidurkį, kai kitose apskrityse verslumo lygis gana reikšmingai atsilieka nuo šalies vidurkio – pavyzdžiui, Marijampolės ir Utenos apskrityse verslumo lygis vis dar nuo šalies vidurkio atsilieka beveik dvigubai.
Vertinant verslumo tendencijas ES valstybėse pagal save įsidarbinusių darbuotojų skaičių Lietuva pagal šį verslumo rodiklį atsilieka nuo kitų ES valstybių. „Swedbank“ tyrimo duomenimis 2016 m. pirmąjį ketvirtį daugiausia e. verslininkų buvo įsikūrę Vilniaus ir Kauno apskrityse. Vienvaldė šalies lyderė buvo Vilniaus apskritis, kurioje 2016 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo įsikūrę daugiau nei pusė (52 proc.) visų šalies e. parduotuvių. Kauno apskrityje įsikūrę 24 proc. e. parduotuvių. Toliau rikiuojasi Klaipėdos (8 proc.), Šiaulių (5 proc.) ir Panevėžio apskritys (3 proc.). Mažiausiai e. verslų įsikūrę Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse (po 1 proc.).
Lietuvos mikro verslas Europos kontekste
2010-2015 m. MVĮ sukuriama pridėtinė vertė augo – padidėjo daugiau nei 50 proc., o MVĮ užimtumas – beveik 20 proc. 2015 m. MVĮ sukuriama pridėtinė vertė buvo 9 proc. didesnė, tačiau MVĮ užimtumas beveik 7 proc. mažesnis nei prieškriziniu laikotarpiu (2008 m).
2015 m. buvo įregistruotos 8 274 naujos MVĮ, (fiksuojamas 32 proc. sumažėjimas lyginant su 2014 m.) ir 5 759 MVĮ išbrauktos iš registro (fiksuojamas 13 proc. padidėjimas). Vertiant šiuos faktus galime teigti, kad MVĮ perspektyvos yra įvairialypės – prognozuojama, kad MVĮ sukuriama pridėtinė vertė 2015-2017 m. kasmet turėtų didėti 5 proc., tačiau užimtumas liks statiškas ir iki 2017 m. nepasieks prieškrizinio laikotarpio rodiklių.
Europos smulkiojo verslo akto (SVA) įgyvendinimas
Europos Komisijos rengiamoje Europos smulkiojo verslo akto ataskaitoje 2017 m. Lietuva, gerindama verslo aplinką, palyginus su Europos vidurkiu, viršijo daugumą rodiklių. Iš dešimties Smulkiojo verslo akto sričių – įgūdžių ir naujovių, bendrosios rinkos, galimybių gauti finansavimą ir verslumo skatinimo – srityse Lietuva viršija ES vidurkį. Nuo 2008 m. Lietuva daro vis didesnę pažangą įgyvendindama Europos smulkiojo verslo aktą. Ryškiausiai tai matoma geresnio reglamentavimo, bendrosios rinkos ir galimybių gauti finansavimą srityse. Daugiau nei trys ketvirtadaliai lietuvių norėtų kurti savo verslą, tačiau tik kas trečias tiki savo jėgomis tai įgyvendinti. Pagal šį atotrūkį Lietuva kone pirmauja pasaulyje. Tokius rezultatus 2018 m. balandžio mėn. atskleidė kasmet atliekamas „Amway Global Entrepreneurship Report“ (AGER) tyrimas, kuriame dalyvauja 44 pasaulio valstybės, o iš viso yra apklausiama per 50 000 respondentų. Lietuvių noras kurti verslą yra didžiausias Europoje ir penktas pasaulyje – tam yra pasiryžę 76 procentai apklaustųjų. Lietuvoje per metus pasitikėjimas savo įgūdžiais nusmuko net 9 proc. Bendras Lietuvos verslumo rodiklis ne pirmus metus iš eilės smuko (4 proc.) ir iš viso sudarė 55 proc. Tiesa, jis vis dar gerokai viršija pasaulinį vidurkį (47 proc.) bei kaimyninių valstybių rezultatus. Maždaug pusė respondentų šalyje yra įsitikinę, kad Lietuvoje yra reikiamos technologinės galimybės ir švietimo sistema kurti savo verslą. Tačiau vos 30 proc. respondentų teigiamai įvertino mokestinę, įstatyminę aplinką bei ekonominę šalies padėtį. Apklausos dalyvių teigimu, jiems kuriant verslą labiausiai reikėtų administracinės pagalbos (36 proc.), o vos 12 proc. tvirtino, kad jiems reikėtų pagalbos verslo finansavimui. Šiuo požiūriu Lietuva gerokai išsiskiria – pasaulyje finansavimas visų pirma yra nurodomas kaip reikalinga pagalba. Tai, kad lietuviams atrodo, jog jiems nereikia pagalbos pritraukiant kapitalą, greičiausiai rodo, kad jie nėra realiai susidūrę su verslu ir jiems trūksta finansinių, verslumo žinių. SEB bankas 2016 m. pabaigoje atliko Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių tyrimą. Jo rezultatai rodo, kad visų trijų Baltijos šalių verslo nuotaikos buvo prastesnės negu prieš metus. Lietuvos verslas išlaiko didžiausią optimizmą iš visų Baltijos šalių – didžiausia dalis (81 proc.) Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių tikėjosi, kad jų apyvarta 2017 m. augs, tik beveik kas penktas (19 proc.) Lietuvos verslininkas mano, kad pardavimo apyvarta 2017 m. bus mažesnė negu pernai. Didžiausi pesimistai yra kaimynai latviai, net 61 proc. latvių mano, kad jų verslo apyvarta kris, tik kiek daugiau negu trečdalis tikisi pardavimo augimo. Optimizmu netrykšta ir estai – trečdalis (31 proc.) 2017 m. buvo nusiteikę apyvartos mažėjimui. Lietuvos verslo atstovų planai didinti pardavimo mastą užsienio rinkose per pastaruosius metus nepakito. 2017 m. latviai ir estai planavo mažiau ieškoti naujų eksporto rinkų ir labiau plėstis dabartinėse užsienio rinkose bei didinti pardavimo mastą savo šalyse, tai Lietuvos verslininkai Baltijos šalyse daugiau dėmesio skirti eksportui. Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių optimizmą lemia aktyvesni verslo valdymo veiksmai – įmonės nestabdo investicijų ir planuoja prekių ir paslaugų bei verslo modelio inovacijas, o tai padeda išlaikyti ir didinti konkurencingumą, valdyti veiklos riziką ir stiprinti savo pozicijas ir vidaus, ir išorės rinkose. SEB banko tyrimas parodė, kad per 2017 m. beveik pusė (45 proc.) Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių planuavo investicijas, iš jų beveik kas penktas verslo savininkas planuoja investuoti daugiau kaip 30 tūkst. eurų, o kas ketvirtas – iki 30 tūkst. eurų. Latvijos ir Estijos verslininkai ne tokie ryžtingi – net 40 proc. latvių 2017 m. neplanavo jokių investicijų, estų planuojamos investicijos – iki 30 tūkst. eurų. Lietuvos verslininkai yra labiausiai pasirengę inovacijoms – ieškoti geresnių prekių ir paslaugų sprendimų, gerinti verslo modelį ir investuoti į darbuotojus, t.y. įvairiomis priemonėmis didinti jų lojalumą ir mažinti darbuotojų kaitą planuoja 62 proc. Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių. Latvijoje ir Estijoje 2017 m. inovacijas atitinkamai planavo 45 proc. ir 58 proc. bendrovių.
//osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5364510
//www.lpk.lt/wp-content/uploads/2015/12/LPK_metine_ataskaita_2015-2016.pdf
//www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/8d5c7320161511e79800e8266c1e5d1b
//ukmin.lrv.lt/lt/naujienos/lietuva-ivertinta-europos-mastu-uz-verslo-aplinkos-gerinima
Tinklapis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už tinklapio turinį atsako projekto partneriai. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
Daugiau informacijos: projektai@paneveziodrmc.lt